Didžiulis sargaso jūros dumblių antplūdis į Meksikos Karibų jūros pakrantę tapo didele problema keliautojams, viešbučių savininkams ir vietos valdžios institucijoms. Tokiose vietose kaip Playa del Carmen vanduo, dažniausiai turkio spalvos, kartais atrodo rudas ir drumstas, jame susikaupę dumbliai keičia kraštovaizdį. Šiems jūros augalams irstant, jie skleidžia nemalonų kvapą , kuris, remiantis įvairiais pranešimais ir analizėmis, atbaido kai kuriuos turistus.
Šis reiškinys nėra vien estetinis: jis veikia užsakymus, lankytojų atsiliepimus ir patį Rivjeros Majos įvaizdį. Sargasumų sezonas tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimus dėl kelionių, ypač vasarą ir rudenį. Todėl turizmo sektorius ir institucijos ieško sprendimų, kurie neapsiriboja vien jūros dumblių pašalinimu iš kranto.
Pakrantė patiria spaudimą, o viešbučiai bando kompensuoti
Rivjeros Majoje kelios įstaigos sustiprino savo kompensavimo politiką, siekdamos sumažinti atšaukimų skaičių ir suteikti daugiau pasitikėjimo užsisakantiems. „Fairmont Mayakoba“ viešbučio „Paplūdimio pažadas “, galiojantis nuo 2026 m. rugsėjo 14 d. iki gruodžio 20 d., suteikia papildomą nakvynę, jei svečias negali patekti į paplūdimį dėl didelio sargaso jūros dumblių kiekio, su sąlyga, kad apie tai praneš registratūrai ir personalas tai patikrins.
Tai nėra pavienė priemonė. Nuo 2024 m. viešbučiai Kankune, Puerto Morelose ir Tulume įgyvendino tokias priemones kaip nemokamos nakvynės, datų keitimas be baudų ir alternatyvios laisvalaikio veiklos, kai audringa jūra neleidžia svečiams mėgautis smėliu. Kitos galimybės apima pervežimą į mažiau paveiktus paplūdimius, prieigą prie parkų ir cenotų, SPA ar restorano kreditus ir dalinį pinigų grąžinimą.
„Riviera Maya“ viešbučių asociacija (AHRM) teigia, kad paplūdimių būklė ir toliau daro įtaką atsiliepimams ir kelionių sprendimams. Šios garantijos tapo priemone išlaikyti rezervacijas ir apsaugoti Meksikos Karibų jūros regiono įvaizdį, nors jos ir neišsprendžia problemos esmės. Tiems, kurie rezervuoja iš Ispanijos ar likusios Europos dalies, šios priemonės gali būti lemiamas veiksnys renkantis kelionės tikslą.
Švara, duomenys ir tarptautinis bendradarbiavimas
Kol viešbučiai stengiasi užtikrinti svečių patirtį, valymo darbai daugėja. „Royal Caribbean Group“ kartu su „Less Plastic is Fantastic“ Mahahuale sukūrė penkių mėnesių valdymo programą. Pirmajame etape buvo pašalinta 977 tonos sargaso , panaudoti 3.054 surinkimo tinklai ir pagaminta 560 maišų džiovintų jūros dumblių.
Komandos surinko sargasumus vandenyje dar prieš jiems pasiekiant krantą ir nugabeno juos į džiovinimo ir perdirbimo vietas. Ten buvo atskirtos šiukšlės ir kitos medžiagos. Be valymo metu rastų makroplastikų, taip pat buvo aptiktos su jūros dumbliais susijusios jūrinės rūšys, tokios kaip krabai, trigerinių žuvų jaunikliai, krevetės ir varliagyviai .
Laivybos bendrovė planuoja pratęsti veiklą iki lapkričio mėnesio, padidindama savo laivyną nuo dviejų iki trijų ir išvalydama navigacijos kanalą tarp centrinio Mahahualo ir įplaukos į Quebrado Norte. Tikslas – pašalinti tinklus iš jūros dugno ir aplink užtvaras susikaupusias šiukšles, koordinuojant veiksmus su Mahahualo Sargassum komitetu ir Meksikos kariniu jūrų laivynu.
Pasak „Semarnat“, maždaug 10 % sargassum jūros dumblių, keliaujančių per Meksikos Karibus, dėl geografinės padėties atsiduria Kintana Roo pakrantėse. Tai padeda paaiškinti, kodėl problema yra ypač opi Kintana Roo pakrantėje.
Europa įsitraukia į lygtį: nuo jūros dumblių derliaus nuėmimo iki rinkos kūrimo
Kankūne vykusioje ketvirtojoje Europos Sąjungos ir Karibų jūros regiono konferencijoje dėl sargasų buvo pakeistas požiūris. Vyriausybės atstovai, mokslininkai ir verslo lyderiai sutarė, kad vien pašalinti jūros dumblius nepakanka : būtina sukurti regioninę vertės grandinę, kuri leistų juos naudoti pramonėje ir išlaikytų užimtumą bei investicijas.
Susitikime dalyvavo 350 atstovų iš 45 šalių ir teritorijų, taip pat Europos Komisijos Tarptautinės partnerystės generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Myriam Ferrán. ES nekontroliuojamą sargaso augimą laiko pasauliniu iššūkiu ir, naudodama savo „Global Gateway“ strategiją, remia Karibų regiono vyriausybes.
Semarnato tvaraus vystymosi ir žiedinės ekonomikos viceministras José Luis Samaniego Leyva pareiškė, kad regionas siekia nuo 2026 iki 2027 m. surinkti ir perdirbti mažiausiai 660 000 tonų sargassum jūros dumblių. Siekdami šio tikslo, jie stengiasi įveikti tokias kliūtis kaip bendras prognozavimas, vienodi standartai, surinkimo ir džiovinimo logistika bei keičiamo masto finansavimas.
Konferencijose aptarti skaičiai rodo, kad 2025 m. Atlanto vandenyne plūduriuos 38 mln. tonų šiukšlių, 2026 m. – 60 mln. tonų, o kitais metais – beveik 80 mln. tonų . Kintanos Roo gubernatorė Mara Lezama pasisakė už mokslo ir investicijų derinimą, siekiant šią aplinkosauginę atsakomybę paversti vystymosi privalumu.
Dominikos Respublika ir Barbadosas susitarė dėl neatidėliotino poreikio sustiprinti tvarią vertės grandinę, remiantis moksliniu ir finansiniu pagrindu. Tarptautinis bendradarbiavimas laikomas būtinu siekiant apsaugoti turizmą ir žuvininkystę, o kita konferencija vyks Dominikos Respublikoje.
Nuo atliekų iki išteklių: žiedinė ekonomika ir neišspręsti iššūkiai
Meksika nustatė 198 sargaso panaudojimo iniciatyvas, iš kurių 38 yra komercializuojamos, o 11 yra paruoštos pramoniniam mastui. Atnaujintoje Nacionalinėje žuvininkystės chartijoje sargasas perkvalifikuotas iš atliekų į žuvininkystės išteklius , o per metus galima sugauti iki 945 000 tonų džiovintų jūros dumblių.
Puerto Morelose įsikūręs Žiedinės ekonomikos plėtros centras siūlo erdvę ir mokesčių lengvatas, skirtas per dieną apdoroti iki 4.000 tonų sargaso, daugiausia dėmesio skiriant bioplastiko ir biokartono gamybai. Taip pat rengiami planai integruoti sargasą į savanorišką anglies dioksido rinką , sertifikuojant metano išmetimo sumažinimą, kai jis surenkamas jūroje prieš jam suyrant.
Playa del Carmen mieste vykusi antroji Meksikos ir Karibų jūros regiono perdirbimo ir žiedinės ekonomikos konvencija sprendė šiuos iššūkius, įeidama nemokamai ir siūlydama renginį be vienkartinių daiktų. Pranešime apie sargasų transformaciją buvo apžvelgti tokie sprendimai kaip kompostavimas po neutralizavimo ir cheminių komponentų pašalinimo, taip pat ankstesnė perdirbimo patirtis.
Aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip „Cenotes Urbanos“, perspėja, kad kai kuriose laikinose atliekų surinkimo aikštelėse trūksta nepralaidžių geomembranų, kurių reikalauja Aplinkos ir gamtos išteklių ministerija (Semarnat). Yra rizika, kad sunkiųjų metalų turinčios filtratų dalelės pasieks vandeningąjį sluoksnį – tai ypač opi problema nuo turizmo ir gamtos išteklių priklausomoje vietovėje.
Atliekų tvarkymo situacija taip pat kritinė: Playa del Carmen kasdien generuoja nuo 800 iki 900 tonų šiukšlių, o piko metu šis skaičius gali siekti 1.000 tonų per dieną. Savivaldybių valdymas, stiklo, tekstilės, cigarečių nuorūkų, aliejų, kartono ir organinių atliekų perdirbimas programoje atrodo kaip tos pačios dėlionės dalys.
Sargasumų situacija Meksikos Karibuose yra sudėtingas turizmo, aplinkos, mokslo ir pinigų derinys. Kintanos Roo paplūdimiai išlieka problemos epicentru, tačiau atsakas pasislinko link viešbučių kompensacijų, vandens valymo, susitarimų tarp Europos ir Karibų jūros regiono bei pramoninių jūros dumblių panaudojimo būdų paieškos. Iššūkis yra ne tik pašalinti rudą dėmę nuo kranto, bet ir užkirsti kelią krizės pasikartojimui kiekvieną sezoną be vieningos strategijos.